šveistinis

šveistìnis, -ė adj. (2) K, KŽ 1. SD38, Sut, N, L, Rtr, NdŽ, KŽ vartojamas, tinkamas šveisti. ║ vartojamas, tinkamas valyti, šveisčiuoti (grūdams) prieš malimą: Šveistinės mašinos pagrindinės darbinės dalys – vertikalus arba horizontalus cilindras, kurio viduje įtaisyti plieniniai spragilai rš. 2. gaminamas (malamas) iš šveisčiuotų grūdų: Šveistiniai miltai gaunami vienarūšiu malimu, neatskiriant sėlenų rš. Gaminant šveistinius miltus, šveisčių mašina švitriniu paviršiumi statoma po trijeriu rš. [Valcais] malami kvietiniai ir ruginiai šveistiniai miltai LTEVII207.

◊ šveistìnė ugnìs (vok. Fegefeuer) K, Rtr, KŽ; L, N skaistykla.